- išponiškėti
- išponiškė́ti intr. pasidaryti poniškam, išpuikti: Išponiškė́jo žmonys, lininių marškinių nevelkas Krš. Par daug jau ta merga išponiškėjo, be kamašų nė iš vietos nepasijudina Vvr. Jūs mieste visi išponiškė́jot Ėr. Pilvuo šildyti toks vaikis išponiškėjęs, ne darbuo dirbti Šts. \ poniškėti; apiponiškėti; išponiškėti; suponiškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
